mautuvas

mautùvas scom. (2) KlvrŽ, Tl kas daug valgo, geria, ėdrūnas, besotis: Toks mautùvas gali pūrą bulbių suėsti, ne tik košės bliūdą Užv. Pilną katilą putros išviriau, muno vaikai geri mautùvai – visą iš karto ir suvalgė Vkš. Mautùvai suvažiavo į talką, kas anus beprirydys Šts. Oi ta merga didelė mautùvas, suvalgo kaip du Plt. Tas vaikas yr mautuvẽlis Trk.